Nauji ES atsinaujinančios energijos tikslai 2030 metams
Ambicingos Europos pastangos klimato kaitos srityje yra išdėstytos Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje. ES tikslas – iki 2030 m. 55 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir iki 2050 m. ES padaryti neutralia klimatui. Šiuo atnaujinimu siekiama iki 2030 m. padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį ES energijos komplekte. 2022 m. rugsėjo mėn. EP paragino šį tikslą padidinti iki 45 proc. (dabartinis tikslas – 32 proc).
2022 m. gegužės mėn. pateiktame Komisijos plane „REPowerEU“ pabrėžiama būtinybė paspartinti švarios energijos perėjimą ir palaipsniui atsisakyti energijos importo iš Rusijos, iki 2030 m. iki 45 proc. padidinant atsinaujinančios energijos dalį energijos gamyboje, pramonėje, pastatuose ir transporte.
Gruodžio plenarinės sesijos metu EP balsuos dėl naujų taisyklių, reglamentuojančių atsinaujinančius energijos išteklius, energijos vartojimo efektyvumą ir pastatų energinį naudingumą. Numatoma sparčiau išduoti leidimus naujoms ar pritaikytoms atsinaujinančios energijos elektrinėms, įskaitant saulės baterijas ir vėjo malūnus.
Atsinaujinančių energijos šaltinių didinimas ES
Komisija taip pat siūlo atnaujintus tikslus šiuose sektoriuose:
pastatai – 49 proc. atsinaujinančios energijos iki 2030 m.;
šildymas ir vėsinimas – esamas orientacinis 1,1 procentinio punkto metinis padidėjimas būtų privalomas ES šalims;
centralizuotas šildymas ir vėdinimas – orientacinis 2,1 procentinio punkto metinis atsinaujinančių išteklių naudojimo ir atliekinės šilumos bei šalčio didinimas (padidinimas nuo dabartinio 1,0 punkto padidėjimo);
pramonė – naujas etalonas – 1,1 procentinio punkto metinis atsinaujinančių išteklių naudojimo padidinimas.
EP nariai remia Komisijos tikslą dėl pastatų, tačiau nori padidinti metinį šildymo ir vėsinimo tikslą iki 2,3. Jie taip pat nori ambicingesnio pramonės tikslo padidėjimo – 1,9.
Europarlamentarai tikisi, kad atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas transporto sektoriuje leis 16 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, nes bus padidintas pažangaus biokuro naudojimas ir bus padidintos kvotos nebiologinės kilmės atsinaujinančiam kurui, pavyzdžiui, vandeniliui.
EP nariai nori, kad šalys:
iki 2025 m. parengtų bent du tarpvalstybinius ekologiškos elektros plėtros projektus;
užtikrintų, kad ne mažiau kaip 5 proc. naujai įdiegtų atsinaujinančios energijos pajėgumų būtų iš naujoviškų atsinaujinančios energijos technologijų.
Žaliasis susitarimas: klimatui neutrali ir tvari ES
2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamentas paskelbė kritinę klimato padėtį bei paragino visomis ES politikos priemonėmis siekti, kad klimato šilimas neviršytų 1.5 °C. Tų pačių metų gruodį Europos Komisija pristatė „Europos žaliąjį kursą“– planus iki 2050 m. pasiekti, kad ES taptų klimatui neutrali.
Europos žaliojo susitarimo tikslų įgyvendinimas ir naudos
ES klimato teisė
Europos Parlamentas patvirtino naująjį klimato teisės aktą 2021 m. birželio 24 d.
Šiuo aktu ES įsipareigojo iki 2030 m. 55 proc. sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui – kad į aplinką būtų išmetama ne daugiau ŠESD nei jų surenkama ar absorbuojama.
Naujuoju įstatymu taip pat įsipareigota iki 2030-ųjų ŠESD išmetimą sumažinti bent 55 proc. palyginti su 1990 m. padėtimi (ankstesnis tikslas buvo 40 proc.). Savo ruožtu, jei būtų priimtas būsimasis Europos Komisijos pasiūlymas dėl Žemės ūkio ir miškininkystės reglamento, tai leistų dar labiau padidinti anglies dioksido absorbentų kiekį ir iki 2030 m. faktiškai sumažinti minėtų dujų išmetimą 57 proc.
Per pusmetį nuo 2023 m. numatytos pasaulinės Paryžiaus susitarimo peržiūros Europos Komisija turės pasiūlyti ŠESD mažinimo tikslą 2040-iesiems. Be to, atsižvelgdama į EP pasiūlymą, Komisija paskelbs, kiek ŠESD ES gali išmesti iki 2050 m., kad nebūtų pažeisti Paryžiaus susitarime prisiimti įsipareigojimai. Tai bus vienas iš kriterijų 2040 m. tikslui nustatyti.
Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas penkerius metus Komisija įvertins bendrą visų ES valstybių pažangą ir atskirų šalių priemonių nuoseklumą. Remiantis europarlamentarų pasiūlymu taip pat bus įsteigta mokslinė Europos klimato kaitos taryba, kuri stebės pažangą ir vertins, ar Europos klimato politika atitinka numatytus tikslus.
Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinys
Tam, kad ES pasiektų savo 2030 m. tikslą, 2021 m. Komisija pasiūlė naujų ir persvarstytų teisės aktų paketą, vadinamą pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkiniu. Šiame rinkinyje bus peržiūrėti ES klimato ir energetikos teisės aktai, įskaitant pasiūlymus dėl prekybos taršos leidimais, pastangų pasidalijimo tarp ES šalių,žemės naudojimo sektoriaus ir miškininkystės, atsinaujinančios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo. Pasiūlymai Parlamente bus svarstomi 2022 m.
Pramonės, transporto ir kitų sektorių išlakų mažinimas
Pirmoje 2023 m. pusėje EP patvirtino tekstus dėl:
pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo įvedimo siekiant stabdyti ES bendrovių polinkį perkelti veiklą į valstybes, mažiau ribojančias taršą;
nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų tuose sektoriuose, kurie nėra įtraukti į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, tokių kaip transportas, žemės ūkis, pastatai ir atliekų šalinimas;
pasiūlymo užtikrinti, kad nauji automobiliai ir vanai nuo 2035 m. neišskirtų į aplinką CO2 teršalų;
Artimiausiais mėnesiais europarlamentarai ketina balsuoti dėl galutinių kuro infrastruktūros, aviacinio ir jūrinio kuro bei atsinaujinančios energijos peržiūrų.
ES lėšos, skirtos remti namų ūkius žaliojo perėjimo metu
Parlamentas patvirtino:
socialinio klimato fondą, skirtą padėti pažeidžiamiems namų ūkiams, smulkiems verslams ir transporto naudotojams, kurie ypač kenčia nuo energijos ir transporto nepritekliaus;
fondą, skirtą sąžiningam energijos perėjimui užtikrinti, finansuojamą aukcione parduodant leidimus, gautus iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos atnaujinimo.
Žiedinės ekonomikos skatinimas
2020 m. kovą Komisija taip pat pristatė naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuriame
pateikiamos naujos su visu gaminių gyvavimo ciklu susijusios iniciatyvos, kuriomis siekia
modernizuoti ir pertvarkyti mūsų ekonomiką kartu apsaugant aplinką. Priemonės apims:
akumuliatorius ir transporto priemonės;
maisto produktus ir pakuotes;
statybą ir pastatus;
maisto grandinę.
2022 m. lapkritį Europos Komisija pasiūlė naujas visoje ES galiojančias pakuočių taisykles.
ES susitarė dėl bendro įkroviklio tipo. Iki 2024 m. pabaigos USB-C tipo jungtis taps įprastu
daugumos elektroninių prietaisų įkrovikliu ES. Iki 2026 m. balandžio 28 d. nešiojamieji kompiuteriai taip pat turės būti aprūpinti USB-C tipo jungtimi.
2023 m. kovą Komisija pateikė naują pasiūlymą, kuriuo skatinamas prekių taisymas ir pakartotinis naudojimas. Pagal teisinę garantiją pardavėjai turėtų taisyti gaminius, nebent juos pakeisti būtų pigiau.
2022 m. rugsėjį EP nariai patvirtino savo poziciją dėl ES pramonės strategijos, kuria siekiama padėti verslams spręsti COVID-19 padarinius ir sklandžiai pereiti prie ekologiškesnės, žiedinės ekonomikos. 2021 m. lapkritį EP ragino ruošti detalesnę ES strategiją dėl svarbiausiųjų žaliavų, siekiant sumažinti ES priklausomybę nuo šių žaliavų importo. 2023 m. kovo mėn. Komisija pasiūlė ES aktą dėl svarbiausiųjų žaliavų
Tvari maisto sistema
Maisto sistema daro didelę įtaką aplinkai. Nors ES žemės ūkis yra vienintelis sektorius visame pasaulyje, kuriame išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo (20 proc. nuo 1990 m.), ji vis dar išskiria apie 10 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
2020 m. gegužės 20 d. Europos Komisija pristatė strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, kurios tikslas – sąžininga, patikima ir aplinkai palanki maisto sistema. Nauja strategija bus sudarytos sąlygos pereiti prie tvarios ES maisto sistemos, kuria bus užtikrinamas aprūpinimas maistu ir galimybė maitintis sveikais iš sveikos planetos išteklių gautais produktais. Tai padės sumažinti ES maisto sistemos poveikį aplinkai ir klimatui ir sustiprinti jos atsparumą, taip apsaugant piliečių sveikatą ir ekonominės veiklos vykdytojų pragyvenimo šaltinius.
2021 m. spalį EP pritarė strategijai „Nuo ūkio iki stalo“ ir pasiūlė rekomendacijas, kaip šią strategiją padaryti tvaresne. EP pabrėžė, kad pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinys turėtų įvardinti ambicingus išmetamųjų teršalų žemės ūkyje tikslus.
Milijonui augalų ir gyvūnų rūšių pasaulyje gresiant pavojui išnykti, ES taip pat rengia priemones biologinei įvairovei išsaugoti. 2020 m. gegužę pristatyta ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. yra skirta kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais ją saugant ir atkuriant, skatinant įvairių aplinkos, ekonomikos ir socialinių sričių pokyčius. Parlamentas savo poziciją priėmė 2021 m. birželį.
Parlamentas patvirtino naujas taisykles, įpareigojančias įmones užtikrinti, kad Europos rinkoje parduodami produktai niekur pasaulyje neprisidėjo prie miškų naikinimo ar nykimo.
Perėjimo prie žaliosios ekonomikos finansavimas
2020 m. sausį, praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui nuo Europos žaliojo kurso pristatymo, Europos Komisija pristatė teisėkūros pasiūlymą dėl jo finansavimo. Europos žaliojo kurso investicijų planas skirtas bent 1 000 milijardų eurų tvarių viešųjų ir privačių investicijų sutelkimui per ateinantį dešimtmetį.
Naujojo Teisingos pertvarkos mechanizmo sugeneruotomis lėšomis būtų finansiškai remiami labiausiai perėjimo prie žaliosios ekonomikos paveikti regionai, pavyzdžiui, labai priklausantys nuo iškastinio kuro.
2020 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos derybininkai pasiekė kompromisą dėl 2021–2027 m. ilgalaikio ES biudžeto bei 750 mlrd. eurų vertės ekonomikos atkūrimo paketo. EP užtikrino, kad į susitarimą įtrauktas teisiškai įpareigojantis naujų nuosavų išteklių įdiegimo planas. Jame nuo 2021 m numatytas plastiko mokestis, nuo 2023 m. – išmetamųjų teršalų prekybos sistemos įnašas, kuris galbūt bus susietas su anglies dioksido importu.
2020 m. gegužę Komisija pateikė pasiūlymą dėl viešojo sektoriaus paskolų priemonės, kuria bus skatinamos viešojo sektoriaus institucijų investicijos, kuriomis remiamas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos intensyviai anglis naudojančiuose ir daug anglies dioksido išmetančiuose regionuose. EP nariai jai pritarė 2021 m. birželį.
Siekiant paskatinti perėjimą prie ekologiškų investicijų ir užkirsti kelią, situacijomis, kai projektai yra pristatomi kaip ekologiški, tačiau iš tikrųjų tokie nėra, 2020 m. birželio 16 d. EP pritarė taisyklėms, apibrėžiančioms ekologiškų investicijų kriterijus.
2020 m. lapkričio mėnesį EP pažymėjo būtinybę užtikrinti valstybių perėjimą prie žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.
Šaltiniai :
